Daiva Kšivickienė
Darbe vykstančios reorganizacijos, atlyginimų mažinimas, įtempti santykiai su kolegomis, nesusipratimai su vadovais ir kiti iššūkiai sukelia daug emocijų. Siekiant išlikti darbo aplinkoje, kurioje nuolat kas nors kinta, svarbu suvokti savo emocijas, kontroliuoti reakcijas ir stebėti, kaip emocijos atsispindi mūsų veiksmuose ir kokią įtaką turi aplinkiniams. Kontroliuodami savo emocijas, gebame geriau susidoroti su darbe laukiančiais pokyčiais ir iššūkiais.
Neigiamos emocijos darbe. Darbe neigiamų emocijų kyla, jei vadovai delsia patvirtinti parengtus raštus (priimti sprendimą), kai klientas atsisako mokėti už neva nekokybiškai suteiktą paslaugą, kai darbą palieka kolega, kuris buvo tikras draugas.
Išskirtinos 5 pagrindinės neigiamos emocijos, kurias itin sunku suvaldyti darbe – baimė, pyktis, depresija (liūdesys), kaltė ir nesaugumas.
Baimė. Ekspertų teigimu, baimė – dažniausiai darbe patiriama neigiama emocija. Dėl baimės kyla fiziniai nerimo simptomai: galvos skausmas, širdies ritmo sutrikimai, nemiga ir skrandžio skausmai. Tai dažniausiai pasitaikantis organizmo atsakas į artėjančius pokyčius: naujas vadovas, naujas bendradarbis, naujos funkcijos. Šios naujovės sukelia netikrumo pojūtį.
Pyktis. Pyktis dažniausiai kelia šias asociacijas: šaukiama, trankoma durimis, tačiau iš tiesų jis pasireiškia įvairiomis formomis, nebūtinai išreikštomis aktyviu fiziniu veiksmu. Kai kurie darbuotojai ir vadovai pyktį gniaužia viduje, tampa nerimastingi, prislėgti. Kiti pyktį nukreipia ne į darbinę, bet į namų, saugesnę aplinką, dažniausiai – į šeimos narius ar draugus. Nevaldomas pyktis brangiai kainuoja, nes nukenčia darbo produktyvumas, santykiai su kolegomis, komandinis darbas, fizinė ir emocinė žmogaus gerovė.
Depresija, liūdesys. Kiekvienas darbe kartais būna nusiminęs, pasitaiko blogų dienų. Nusiminimas dažnai susijęs su nusivylimu, kylančiu dėl nepripažįstamų pasiekimų, per didelio darbo krūvio. Kai kurie žmonės darbe jaučiasi sugniuždyti, kai įgyvendinę svarbų projektą grįžta prie kasdienių užduočių. Kiti darbe liūdi dėl susiklosčiusių aplinkybių asmeniniame gyvenime. Daugelis žmonių susidoroja su liūdesiu darbe, tačiau jei prislėgta nuotaika tęsiasi, jei nesiaiškinama liūdesio priežastis, tai gali turėti takos darbo produktyvumui, santykiams su kolegomis ir vadovu. Užsitęsęs prislėgtumas, nevisavertiškumo jausmas gali būti depresijos pradžia – tai liga, kuriai gydyti būtina profesionali medikų ar psichologo pagalba.
Kaltė. Kaltę dažnai patiria žmonės, pajutę, kad neatitinka savo iškeltų standartų darbe ar kad neatitinka standartų, kuriuos jiems kelia kiti žmonės (vadovai ir kolegos). Kaltė pasireiškia pojūčiu, kad nenusipelnėme pagarbos ar materialaus atlygio, arba kad nemokame tinkamai planuoti darbo laiko, gerai atlikti užduočių. Kaltę giliai jaučia žmonės, manantys, kad negali sėkmingai balansuoti tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo. Daugelis tėvų jaučiasi kalti, kad negali būti darbe, kai jų vaikai serga, tačiau būdami darbe jaučiasi kalti, kad jie dirba, o vaikai verkia palikti vaikų darželyje. Žmonės, kurie nuolat jaučia kaltę, tampa pikti savo ir aplinkinių atžvilgiu.
Nesaugumas. Visi žmonės darbe kartais pasijunta nesaugūs. Nesaugumo jausmą dažnai pakursto baimė būti atskirtam nuo kitų. Nesaugumas taip pat gali sukelti pavydą.
Emocijų kontroliavimo darbe būdai. Emocijas įmanoma kontroliuoti. Pirmiausia jas reikia pripažinti ankstyvoje stadijoje, kol jos netapo nevaldomos. Apmąstyti savo veiksmus, žodžius, jausmus, kilusius per visą darbo dieną, – gera proga atskleisti blogų emocijų šaltinį. Vienoje popieriaus lapo pusėje surašykite pasireiškusias neigiamas emocijas, o kitoje – situacijas, kurioms esant šios emocijos pasireiškė. Tai padės rasti emocijos “sukėlėją”.
Identifikavus neigiamas emocijas, svarbu išmokti jas tinkamai reikšti.
Kaip valdyti pyktį. Pyktis – grėsminga emocija darbe, todėl vertėtų tai apžvelgti plačiau. Pykčio, kaip ir kitų emocijų, nereikia užgniaužti, tiesiog išreikškite jas taip, kad neįžeistumėte aplinkinių. Jei vadovas apkaltino nekokybiškai atliktu darbu ir dėl to kyla pyktis, būtų neprotinga šaukti. Šauksmas sukelia dar stipresnį atsaką, o vadovas kartais pasako: “nepatinka – nedirbk, yra šimtai kandidatų į tavo vietą”.
Darbuotojas, apimtas pykčio ir netekęs sveiko proto, atrėžia: “ir gerai, išeinu iš darbo”, puola rašyti prašymą atleisti, neturėdamas nei kur eiti, nei nežinodamas, kaip toliau išlaikyti šeimą, mokėti būsto paskolą, galiausiai pamiršta, kad šiame darbe esama ir džiuginančių dalykų (darbo turinys, draugiški kolegos).
Darbe reikia mokėti ne tik savo pyktį tinkamai išreikšti, bet ir tinkamai bendrauti su pykstančiu žmogumi. Bandymas komunikuoti su piktu žmogumi – sunkiausias iššūkis darbe. Kas bebūtų pykstantis žmogus – vadovas, kolega ar klientas – natūralus mūsų atsakas – garsiau už pašnekovą išreikštas pyktis. Susidaro užburtas atsakomųjų
reakcijų ratas. Išmintingiausia – pašnekovo pyktį malšinti maloniu balsu. Kito asmens pyktį galima suvaldyti mėginant kurti komunikaciją. Situacijai sušvelninti ir tarpusavio supratimui sukurti rekomenduojama naudoti 4 žingsnių procesą.
1. Teiraukitės. Pirmoje fazėje pademonstruokite aktyvaus klausymosi įgūdžius. Būdamas įdėmus klausytojas, parodote, kad esate visiškai susikoncentravęs į kito žmogaus rūpesčius ir jo daromas išvadas. Tikslas – leisti žmogui kalbėti. Bandymas įsiterpti duos priešingą rezultatą, konfliktas užsitęs.
2. Įsijauskite. Įsijautimas (empatija) reiškia susijungimą su kitu asmeniu emociniame lygmenyje. Deja, šiuolaikiniame verslo pasaulyje empatija pasireiškia retai. Įsijausti galima vadovaujantis bendravimo modeliu “Aš esu tau”. Šiai bendravimo struktūrai būdinga pozicija: “aš suprantu kaip tu jautiesi”. Parodyti žmogui, kad jį suprantame, padeda sakiniai, prasidedantys žodžiais: “aš suprantu tavo abejonę”, “norėčiau palengvinti tavo rūpesčius”, “aš pripažįstu tavo nusivylimą”.
Po to, kai pykstančiam žmogui parodome, kad jį suprantame, reikia vadovautis modeliu “Aš taip pat”.Pašnekovui reikia leisti suvokti, kad jį išklausėme, supratome ir galime pasidalyti savo patirtimi (praeityje išgyventa panašia situacija ir kilusiais jausmais).
Vienas paprasčiausių ir tinkamiausių būdų pykčiui išreikšti – treniruotė sporto klube, pasivaikščiojimas gryname ore, namų ruošos darbai. Apimtos pykčio, moterys išblizgina virtuvę ar langus, išlygina kalnus drabužių.
Jei darbe yra senų nuoskaudų, pykstama ant kažkada įskaudinusio žmogaus, svarbu jam atleisti. Tai sunku padaryti, tačiau be atleidimo neįmanomas eliminuoti pykčio ir toliau kurti palankesnius santykius su tuo žmogumi.
Kitų emocijų valdymas. Įveikiant susierzinimą, frustraciją, pirmasis žingsnis – sustoti ir įvertinti situaciją, paklausti savęs, kodėl jaučiamės tokie suirzę, ir pažvelgti į situaciją pozityviai. Jei vadovas vėluoja į susirinkimą, galima daugiau laiko skirti pasiruošti susirinkimui, pasigilinti į susirinkimo darbotvarkę, dalijamąją medžiagą ar tiesiog išgerti puodelį kavos, pailsėti. Net menkiausia pozityvumo įžvalga pakelia nuotaiką, sumažina irzlumą. Įsidėmėtina, kad dažniausiai vadovas ar kolega nenori tyčia suerzinti savo elgesiu ar žodžiais. Jie nėra nusiteikę prieš jus asmeniškai.
Kokia bebūtų priežastis, svarbu greitai susidoroti su frustracijos jausmu, nes jis turi tendenciją peraugti į labiau negatyvius jausmus, pavyzdžiui, pyktį.
Jei esate susirūpinę, nereikia šiuo jausmu apsisupti lyg skraiste. Jei kolegos susibūrė viename kabinete norėdami aptarti gandus apie galimą darbo vietų mažinimą, neikite ten – visuotinis susirūpinimas sukels dar didesnį asmeninį susirūpinimą. Gilus, lėtas kvėpimas ne mažiau kaip 5 sekundes taip pat padeda, jei tuo metu susitelkiama tik į kvėpavimą. Tada pagalvokite, kaip pagerinti situaciją. Jei bijote būti atleistas, sėdite ir išgyvenate dėl to, toks elgesys nepadės išsaugoti darbo vietos. Geriau parodyti iniciatyvą atliekant naujas užduotis, pasiūlyti naujų idėjų susirinkimų metu, kad vadovas pamatytų, jog esate vertingas, konstruktyviai mąstantis darbuotojas (žinoma, jei jūsų siūlymai išties yra konstruktyvūs).
Nereikia vadovui demonstruoti savo išgąsčio. Darbe vertinami žmonės, gebantys dirbti stresinėse situacijose. Ašarojimas, nevaldomas nerimas nepadidins jūsų kaip gero darbuotojo vertės vadovo akyse. Geras būdas sumažinti neigiamas emocijas darbe, ypač susierzinimą ar nerimą, pasinerti į darbus. Darbas atitolina blogas mintis.
Šaltinis: Biuro administravimas
Susiję įrašai:
Daugiausia komentuoti per 30 d.