Kazimieras Šliužas
Trukmė: 23 min.
„Ekonomika.lt“ vaizdo diskusijoje žurnalistas Arūnas Brazauskas turėjo progą pabūti ir kamantinėtoju, ir bandomuoju triušiu. Kitaip ir negalėjo būti, nes jo pašnekovas – iš Estijos atvykęs kineziologas, žmogaus vidinės pusiausvyros atkūrimo žinovas Romanas Goldrinas.
„Turiu kelias specialybes, esu baigęs aukštąjį techninį, medicinos mokslą ir savarankiškai studijuoju psichologiją, – prisistatė R. Goldrinas. – Galiu atrasti ryšių tarp įvairių lygmenų, pavyzdžiui, tarp fizinio kūno, daiktų, emocijų ir minčių. Kadaise turėjau verslą, paskui buvau perėjęs į mediciną, bet supratau, kad manęs netenkina paprastas darbas dėl pinigų. Kai pradėjau dirbti su žmonėmis, stengiausi ieškoti jų negalavimų priežasčių. Taip ėmiau domėtis manualine terapija, kineziologija, kur naudojamas raumenų testavimo metodas, raumenų ryšys su vidaus organais, stuburu, o kartu ir su mintimis, emocijomis.“
Toliau diskusijoje vyko „bandymai“ su žurnalistu. A. Brazauskas vėliau neslėpė, kad R. Goldrino metodas, kurį būtų galima lyginti su melo detektoriumi, jam padarė įspūdį – buvo „iššifruotas“: kineziologas nustatė, kada žurnalistas meluoja, o kada teisybę arba pusiau teisybę sako. Tam užteko paprasčiausio abiejų pašnekovų rankų kontakto: vienas ją kelia, o kitas – spaudžia, bet tai reikia pamatyti.
R. Goldrino teigimu, jo metodas grindžiamas vadinamuoju raumenų testavimu: žmogaus organizmo gyvavimą garantuoja įvairių lygmenų pusiausvyra. Pavyzdžiui, judėti galime dėl to, kad sutartinai susitraukia ir atsileidžia įvairūs raumenys. Šį procesą, kaip ir širdies darbą, kvėpavimą, valdo nesąmoningoji smegenų dalis. Todėl, pažeidus tam tikrą smegenų dalį, žmogaus veiksmai tampa nekoordinuoti.
Kineziologijos pagrindas yra raumenų ryšys su vidaus organais, stuburu ir galvos smegenimis, o kartu ir su sąmoningąja smegenų dalimi, valdančia mintis ir emocijas. Dėl to esama tiesioginio ryšio tarp raumenų darbo ir minčių.
„Kai nustatoma raumenų sutrikimų priežastis, išmokytas žmogus gali pats susidoroti su savo negalavimu ir grįžti į normalų gyvenimo ritmą“,– teigė pašnekovas.
Kuo tai svarbu verslui? Anot R. Goldrino, kineziologijos metodas padeda priimti sprendimą rezultatus numatant anksčiau, negu galima išmąstyti: „Intelektas, logika, analizė yra labai gerai stabilumo laikotarpiu, bet kai chaosas, daug geresnis pagalbininkas yra nuojauta.“
Pasak jo, nuojautą turi visi žmonės, bet jie neturi praktikos ja pasitikėti ir vengia „paleisti“ logiką per toli, nes bijo, kad nesugebės grįžti į pirminę būklę. „Tai nėra teisinga. Intuiciją reikia treniruoti, o pradėti galima nuo paprastesnių būdų. Pavyzdžiui, siekiant konkretaus tikslo intuityviai pasirinkti kelią. Juk niekada nežinome, kur eismą stabdys avarija, kur bus kelio darbai ar kur grūstis“, – kalbėjo R. Goldrinas.
Jis teigė stengiąsis į jį pagalbos besikreipiančius žmones išmokyti pasitikėti savo pačių signalais.
Be kita ko, kineziologas atkreipė dėmesį, kad verslininkus insultas ar infarktas neretai ištinka darbo vietoje. Anot jo, taip yra dėl vienos paprastos priežasties – verslininkai eina samurajų pėdomis. Ką tai reiškia?
Šaltinis: ekonomika.lt
Susiję įrašai:
Daugiausia komentuoti per 30 d.