Tema: “Pagrindinės NLP prielaidos – tai, kas priverčia judėti pasaulį mums palankia linkme.”
Laikas: 2012.03.16, 14.00 – 18.00.
Pranešėjas: Vitoldas Masalskis.
Vieta: Verslo inkubatorius (Aušros al. 66 A, Šiauliai).
Susitikimo dienotvarkė:
14.00 – 14.30 – Naujienos – kas, kur, kada.
14.30 – 16.00 – Susitikimo tema – “ Pagrindinės NLP prielaidos – tai, kas priverčia judėti pasaulį mums palankia linkme.“
16.00 – 16.20 – Pertrauka.
16.20 – 17.40 – Temos ir pratybų tęsinys.
17.40 – 18.00 – Klausimų – atsakymų dalis. Įspūdžiai. Namų darbai. Toliau ->
Po poros metų šimtmetį švęsiančiame saldainių fabrike „Rūta“ verda darbas. Artėjant didžiausioms metų šventėms saldainių užsako įmonės, skanėstų dėžutes rengiamasi dovanoti draugams, artimiesiems. „Jau šeštą valandą ryto fabrikas imasi darbo visu tempu, turime dvi pamainas, tačiau yra žmonių, kurie dirba ir trečią pamainą“, – pasakojo bendrovės „Rūta“ vadovas Algirdas Gluodas.
Su A. Gluodu susitikome Vilniuje, ne Šiauliuose, kur nuo 1913 metų veikia saldainių fabrikas. Prieš beveik šimtą metų čia jį įkūrė Antanas Grincevičius, vėliau fabriką karta iš kartos paveldėjo įkūrėjo giminaičiai. „Mums fabrikas buvo grąžintas, tačiau įrengimus reikėjo išsipirkti. Teko skolintis iš banko lėšų ir įmonei steigti, ir įrengimams išsipirkti – visi buvome paprasti, turtų nesukaupę žmonės“, – pasakojo verslininkas. Toliau ->
Jei tik nebūtų žmonių… kurie nuolat įstringa mechanizmuose, žemė būtų rojus inžinieriams“, – inžinierius Edas Finertis
Deja, kartais beveik kiekvienas verslininkas jaučiasi kaip Edas Finertis. Žemė būtų puiki vieta gyventi, jei joje nebūtų žmonių. Kiek kartų girdėjome dėl nenusisekusio užduoties įvykdymo kaltinant „žmogiškąjį faktorių“?
Tačiau kaip tik dėl žmonių ir verta gyventi, kurti ir bandyti – jie sukuria skirtumą tarp puikiai ir vidutiniškai dirbančių bendrovių. Toliau ->
Sakoma: neklysta tik tie, kurie nieko nedaro ir nesprendžia. Ar iš tiesų taip yra? Argi abejingumas, baimė ką nors daryti ar paprasčiausias tingumas nėra didžiausia gyvenimo klaida?
Valstybinės įstaigos tarnautojas privalo priimti sprendimus kuriančius gėrį kitiems. Bet jeigu to tarnautojo prioritetas yra jis pats, tai kaip jo sprendimai gali būti geri kitiems? Ar apskritai įmanomi sprendimai, besąlygiškai trokštant gero kitam? Kas tai gali daryti, jeigu atrodo kad toks elgesys prieštarauja žmogaus prigimčiai? Ar tai reiškia, kad politikai ir valstybinės įstaigos pasmerktos nuolat apgaudinėti visuomenę, kad dirba jos labui? Toliau ->
Atrodo, kad jis yra ne iš šio pasaulio. Jis įlipa į mūsų vagoną tarsi iš niekur. Jo veiksmai nėra nei racionalūs, nei tikslingi. Tačiau juose yra tokia jėga, kuriai negali atsispirti niekas.
Nuovargis, netikėjimas, rūpesčiai, baimė pradingsta ir tie, kas yra aplinkui vėl gali gyventi pilnaverti žmonių gyvenimą. Toliau ->
Daugiausia komentuoti per 30 d.