Vytautas Kokšta, vijolina.lt
Kas vaikystėje nėra gavęs tėvų nurodymo: „Gerai mokykis, įstosi į universitetą, įgysi profesiją – tai ir yra sėkmė!“.
Kam tai suveikė? Ar turite pažįstamų, gaudavusių ne daugiau penketo, kurie ramiai ir sėkmingai viską gyvenime pasiekia? Ar yra Jūsų pažįstamų tarpe pirmūnų, kurie iki šiolei krapštosi kažkokiame darbe už labai vidutinį atlyginimą? Ir atvirkščiai. Tokių, kurie nieko nepasiekė nei mokykloje, nei po jos? Ir tokių, kurie puikiausiai susitvarko ir ten, ir ten?
Vadinasi, geri pažymiai mokykloje visai negarantuoja sėkmės gyvenime.
Reikalas tame, kad įsisavintų faktinių žinių visuma, kuri būtina intelekto funkcionavimui, vadinama erudicija. Kuo geriau veikia atmintis, tuo didesni kiekiai informacijos joje išlieka pirminiame pavidale.
Tačiau, mūsų asmeninis tos informacijos panaudojimo efektyvumas priklauso ne nuo apimties, o nuo jos įsisavinimo perdirbtame pavidale. Nuo klasifikacijos, nuo sistemos, nuo priežasties ir pasekmės tarpusavio ryšių nustatymo, nuo nagrinėjamos medžiagos suderinimo su ta, kuri jau saugoma atmintyje.
Erudicija gi, charakterizuoja visą turimų duomenų apimtį ir su jų apdirbimu neturi nieko bendro. O, neįsisavintą, neperdirbtą medžiagą kur kas sunkiau prisiminti, juo labiau kaip nors ją panaudoti praktikoje. Be to, mūsų intelektualinis procesorius daug efektyviau dirba su ta informacija, kuri įsiminimo procese perėjo „pertvarkymo“ etapą.
Ar tai reiškia, kad reikia mesti mokyklą ir nereikia stoti į universitetą?
Žinoma, ne – savi pliusai yra ir banaliose atminties treniruotėse, ir darbo su didžiuliais informacijos kiekiais įgūdžiuose. Bet, kaip minėjau, jie negarantuoja sėkmės gyvenime.
Netikite? Paanalizuokite savo gyvenimą, gyvenimą savo tėvų, senelių… Jei jūs kartojate jų elgesio modelį – greičiausiai gyvenime jūsų laukia lygiai tas pats. Dinastijos sutinkamos ne tik šachtininkų gretose, bet ir tarp daugumos žmonių, taip ir nesugebėjusių įgyvendinti savo vaikystės svajonių. Ir tik todėl, kad jas realizuoti jie norėjo naudodami tuos pačius instrumentus ir nuostatas, kuriais nesugebėjo pasiekti sėkmės jų protėviai. Pamenate? Vienų ir tų pačių veiksmų kartojimas tikintis kitokio rezultato – tai beprotybės požymis.
Vadinasi, reikia kažką keisti. Klausimas – ką?
Atsakymas gali būti tik vienas – mintis Jūsų galvoje. Ir viskas? To pakanka?
Na, ne visai taip. Tokiu atveju Jūs paprasčiausiai pavirsite eiliniu fantazuotoju. Juk, kuo skiriasi svajonė nuo fantazijos?
Svajonė – tai fantazija, už kurios realizaciją Jūs pasiruošę prisiimti atsakomybę. Perskaitykite atidžiai paskutinę frazę (o dar geriau, ją išanalizuokite) – tai visų sėkmingų žmonių Paslaptis.
Kaip ten bebūtų, pradėti bet kuriuo atveju reikia nuo galvos, todėl kad būtent mintys formuoja mūsų realybę, todėl kad jomis vadovaujantis mes veikiame.
Galima garsiai skelbti apie tai, kad mes patys pačiausi visoje planetoje, apie tai, kuo mes tikime ir kuo netikime, ko mes norime ir ko nenorime – mūsų veiksmai vis tiek išduos, ko mes iš tiesų esame verti šiame pasaulyje.
Savo sprendimais ir poelgiais mes arba patvirtiname savo pasirinkimą, arba verčiame juo suabejoti. Žinoma, mūsų einamoji realybė yra pakankamai stabili, ji priešinasi ir nepaleidžia. Tai normalu – žmogus netiki tuo, ko jis nematė, nepergyveno pats bei ko nematė ir nepergyveno jo protėviai.
Reikia labai didelio noro pakeisti savo realybę, kad pirmame etape atsilaikyti prieš savo abejones ir eiti pirmyn prieš visus išorinius „geradarius“ ir vidines baimes.
Bet, tai – paraiška lyderystei.
Kad suprasti, kaip reikia viską imti ir pakeisti, pažiūrėkime, kaip mes esame sukonstruoti.
Žmogus kažkuo panašus į piramidę. Beje, ta piramidė randasi jo galvoje ir susideda ji iš loginių lygių.
1. Pirmasis loginis lygis (piramidės pagrindas) – tai mūsų aplinka: šeima, pažįstami, kolegos, kaimynai. Jie sukuria tą situacinį buljoną, kuriame mes diena iš dienos verdame, ir formuoja antrą piramidės lygi – mūsų elgesį.
2. Antras piramidės lygis – mūsų veiksmai ir įgūdžiai. Sutikite, jaunuolis, kuris mokėsi mokykloje, kurioje buvo priimta tampyti mergaites už kasų, turi kiek kitokį požiūrį į silpnąją lytį, nei kadetinio korpuso absolventas, kurį mokė pakviesti damą šokiui nusilenkiant. Elgesys nulemia sekantį laiptelį – gabumus ir galimybes.
3. Trečias lygis – gabumai ir galimybės. Vienam svarbu gerai šaudyti iš timpos, kitam – įsisavinti eilinę kompiuterinę programą, trečiam – palenkti merginas savo pusėn vien žvilgsiu…
4. Ketvirtas lygis – vertybės ir įsitikinimai (reikia gerai laipioti medžiais, naudotis kompiuteriu, neturėti spuogų) ir vertybės (pats stipriausias klasėje, nauja programinė įranga, pasitikėjimas bendraujant). Nuo šio lygio mes kylame į patį viršutinį, kuris atsako už mūsų aukščiausią „Aš“, tai yra tai, kuo mes save laikome.
5. Penktasis lygis – tai, kuo mes save laikome. Kaip pavyzdį paimkite žmogų, kuris išaugo darbininkų kvartalo priemiestyje ir tapo, pavyzdžiui, bankininku. Apie tokius paprastai sakoma: „Išpuiko, nepamena senų draugų“. Bet, tie patys draugai net neįtaria, jog prieš juos randasi dabar jau visai kitas žmogus. Jį supa žmonės, susiję su finansais, kad su jais bendraujant reikia laikytis tam tikro etiketo, daug ką žinoti ir mokėti. Kad toje aplinkoje normalu ir natūralu, kad žmogus susigaudo geruose vynuose, rengiasi pas žinomus rūbų modeliuotojus, lanko brangius restoranus.
Palaipsniui pas buvusį jaunuolį iš priemiesčio formuojasi būtinos žinios ir talentai, pastarieji gauna naujas vystimosi galimybes. Jaunuolio galvoje susidėlioja vertybių sistema, atitinkanti jo aplinką, pajamų lygį, profesiją. Ir jis ima galvoti: „Aš sėkmingas finansininkas“. Tai pavyzdys, kai piramidė formuojasi iš apačios, juk savo karjeros pradžiai žmogui reikėjo pakeisti aplinką ir, sakykime, įstoti į prestižinę aukštąją mokyklą.
6. Šeštas lygis – svajonė, Vizija. Tai mūsų lokomotyvas, mūsų gyvenimo variklis. Jį gerai pažįsta vaikai, bet visiškai neprisimena suaugusieji.
Piramidė gali būti formuojama kaip iš apačios, taip ir iš viršaus. Iš čia ir kilęs ginčas tarp pasaulėžiūrų: „Būtis nulemia sąmonę“ ar „Sąmonė lemia būtį“. T.y. tradiciniame vystimosi kelyje Jūsų aplinka formuoja Jus, Jūsų veiksmus, kurie įtvirtina Jūsų įpročius, kurie savo ruožtu formuoja Jūsų įgūdžius, iš kurių susideda Jūsų vertybės ir įsitikinimai, kurie galiausiai ir formuoja Jus, kaip asmenybę.
Bet, yra ir kitas kelias. Jį renkasi ne visi, tiksliau – toli gražu ne visi. Tai kelias, kuriame sąmonė nulemia būtį. Ir prasideda tas kelias nuo pačios piramidės viršūnės – nuo svajonės ar Vizijos.
Kaip tai vyksta?
Svajonė, kurią Jūs nusprendėte realizuoti, išlaisvina be galo didelį energijos kiekį, kuris įjungia mūsų smegenis sprendimo paieškai, formuoja mūsų vertybes ir įsitikinimus, realizavimo kelyje atsiranda įgūdžiai, kurie paskatina Jus kitokiems veiksmams. O tai, ką Jūs darote, formuoja naują Jūsų realybę.
„Perestroikos“ laikais buvo atvejis, kai kuklus inžinierius sužinojo, kad serga vėžiu, bet galimybė išgyventi buvo, jei padaryti operaciją. Tiesa, užsienyje ir labai brangią.
Inžinierius turėjo tris vaikus, todėl jis nusprendė, kad privalo arba išgyventi, arba, savo mirties atveju, aprūpinti šeimą pinigais. Ir užsiėmė bizniu, kuriame anksčiau visiškai nieko nesuprato.
Po trijų metų, kai visa reikalinga suma jau buvo surinkta, daktarai be galo nustebo, kad vėžio simptomai prapuolė…
Kas gi darosi tokiais atvejais mūsų galvoje?
Labai dažnai žmogus negali pasiekti gyvenime kažkokių aukštumų vien todėl, kad jo piramidė baigiasi ties ta vieta, kurią jis užima po saule: „Aš chroniškas nevykėlis“, „Aš negabus biznierius“… Ir, atrodo, kad gyvenimas kiekvieną dieną tai patvirtina.
Žvilgtelėkite laipteliu aukščiau. Ar ten yra tai, ko Jūs siekiate? Ar ten matote tai, ko norite iš gyvenimo?
Jei Jums kartais atrodo, kad kelias, kuriuo eiti Jums kažkas siūlo, yra per daug paprastas, per daug banalus, per daug nesuprantamas, per daug jau neprestižinis ir dar daug visokių per daug – sustokite ir pagalvokite: kuo Jūs vadovaujatės – sąmone ir svajone ar savo socialine aplinka?
Bet … sugrįžkime prie mūsų laiptelių. Kaip gi jais naudotis?
Kaip visada – lengvai ir su skoniu. Paimkite popieriaus lapą ir nusipaišykite jame lentelę iš šešių eilučių, arba piramidę, arba laiptus – kaip kam vaizdžiau…
Pasirinkite kokią nors situaciją iš netolimos praeities, kurios rezultatais Jūs esate ne visai patenkinti.
- Aprašykite ją trumpai apatinėje eilutėje (ant laiptelio).
- Antroje eilutėje papunkčiui aprašykite savo veiksmus šioje situacijoje.
- Trečioje – kokius tada panaudojote įgūdžius ir gabumus.
- Ketvirtoje – kokiomis tada rėmėtės vertybėmis ir įsitikinimais.
- Penktoje – kuo Jūs tuo momentu jautėtės – kame buvo Jūsų esmė?
Jei viską atlikote atidžiai ir apgalvotai – pats laikas atsikvėpti ir suprasti – o, ko Jūs vis dėlto siekiate, ko norite ir apie ką svajojate – sau ir žmonėms. Užrašykite tai pačioje viršutinėje eilutėje. Atsipūskite. Todėl, kad toliau bus dar įdomiau.
- Važiuojame laipteliais žemyn: atsižvelgiant į Jūsų svajonę – kas Jūs esate dabar? Prirašykite antroje eilutėje iš viršaus.
- Jeigu Jūs dabar JŪS, tai kokios yra Jūsų vertybės ir įsitikinimai dabar? Jie gali sutapti su tais, kurie jau buvo, bet vis tiek – prirašykite dar porą.
- Jei vertybės yra tokios, tai kokie tada turi būti Jūsų įgūdžiai ir gabumai? Prirašykite dar keletą.
- Išeinant iš Jūsų gabumų ir įgūdžių – kokie bus Jūsų veiksmai? Prirašykite, ką dar dabar galite panaudoti.
Na, ir kaip Jūs elgtumėtės tokioje situacijoje, panaudodami visas tas savybes ir įgūdžius, kuriuos dabar įsigijote? Gal eitumėte kitu keliu?
Tai suraskite sau tą kitą kelią ir eikite juo! Tik nestovėkite vietoje, o judėkite: judėjimas – tai gyvenimas!
Susiję įrašai:
Daugiausia komentuoti per 30 d.