Ji klykė visa gerkle. Atrodė, vyksta kažkas siaubingo. Subėgo namiškiai, tačiau kambaryje nieko nesimatė, jie niekaip negalėjo suprasti kas nutiko. Ėmė ją raminti, klausti, kalbinti. Šiaip ne taip vos atgaudama kvapą ji išlemeno, rodydama pirštu: „vo… vo… voras…”
Bijome labai daug ko: vorų, aukščio, uždarų patalpų, žmonių, viešo kalbėjimo, skausmo… ir net paties gyvenimo. Ir jei atrodo, kad įmanoma gyventi visiškai be baimės – vadinasi, gyvenate iliuzijomis. Baimė – viena iš natūralių įgimtų reakcijų į tai, kas pavojinga, nežinoma, nepažįstama. Jei mūsų pojūčiai ir jausmai funkcionuoja normaliai, tai prisilietę prie karšto lygintuvo juntame karštį, kai kas nors įskaudina ar įžeidžia – supykstame, o kai susiduriame su pavojumi ar nežinomybe – bijome. Gyvenant nuolat nutinka kažkas naujo, netikėto, nepažįstamo. Todėl natūralu, kad kartkartėmis baimė nubunda. Toliau ->
Vieni savo problemų eina spręsti pas psichoterapeutus, psichoanalitikus, kiti į jogos centrus, budistinės, kinietiškos, Ošo meditacijos grupes ir tt. Kodėl taip vyksta? Ką pasirinkti?
Medituotojai dažnai primena nesveikų keistuolių bendrijas, neišskiriant ir jų vadovų. Dažnai tai žmonės, kuriems trūksta socialinės realizacijos, humoro jausmo, sveiko proto, gyvo domėjimosi mokslinėmis- kultūrinėmis alternatyvomis. Neretai „nusimeditavę“ žmonės nebegali susišnekėti su aplinkiniais ar net apsilanko psichiatrinėse ligoninėse.
Kita vertus, dalis žmonių ilgą laiką vaikščioję pas įvairius psichoterapeutus išgyja tik radę naujus gyvenimo tikslus dvasiniame mokyme. Toliau ->
Ne visiems pavyksta iš pirmo karto sukurti laimingą santuoką.. skiriasi žmonės. Kuria kitą santuoką, kurioje jau dažnai yra vaikučiai iš ankstesnės santuokos. Pradžioje viskas gražu, kartais per vaikučius ir suartėti lengviau.. Tai pradžioje, o paskui neretai visi geri norai atveda į mūšio lauką. Kas gi nutinka?
Gyvenime teko išgyventi tokią situaciją iš visų pusių, todėl padariau savo išvadas. O ir draugų patirtis rodo, kad tai sudėtingas klausimas. Santykių pradžioje, kaip jau rašiau, visi stengiamės rodyti geriausias savo savybes. Vaikučiai iš ankstesnės santuokos dar ir padeda užmegzti santykius – kuris tėvas ar mama neįvertins draugiško elgesio su savo vaiku? Toliau ->
Dabar užsimerk ir nuosekliai prisimink, kas tą dieną įvyko. Tau reikia pamatyti vaizdus, bet vaizdai turi savaime ateiti į galvą. Kai pamatysi vaizdą, pasakok apie jį.
Rytas, visi pagiringi, vasara, juokaujam, mama skambinėja, kad grįžčiau namo, bet niekas neveža. Aš ir pusbrolis sėdame į juodą „Hondą“, vairuoja girtas draugas.
Ką dabar jauti?
Sunkumą visur, labiausia kojose. Kojos atrodo sunkios (verkia). Atrodo, kad vėl sulūš.
Pabandyk atpalaiduoti kojas ir pasakok toliau.
Kelias vingiuotas, skamba tranki muziką. Staiga vairuotojas pradeda labai greitai važiuoti, lenkia mašina. Aš šneku telefonu ir žiūru, kad mes čiuožiam nuo kelio. Girdžiu, kaip daužosi metalai. Toliau ->
Prieš kelerius metus Didžiojoje Britanijoje, atlikus sociologinius tyrimus, nustatyta, kad vienatvė kenksminga lygiai tiek pat kaip ir rūkymas. Regis, nesulyginami dalykai pateikiami kaip lygiavertės blogybės.
Buvo tiriama 10 tūkstančių žmonių ir nustatyta, kad vyrai ir moterys, neturėdami nuolatinių partnerių, vartoja per daug alkoholio, valgo nereguliariai, per daug dirba ir stokoja emocinio stabilumo, kuriuo mėgaujasi sutuoktiniai.
Kol kas dar nėra iki galo aišku, kokia iš tikrųjų pražūtinga yra vienatvė. Tačiau spėjama, kad vieniši žmonės linkę gyventi ne tokį sveiką gyvenimo būdą. Jie turi daugiau priklausomybių. Toliau ->
Mokausi is paciento, Patrick Casement
Formatas: pdf
Kalba: Lietuvių
1997 / 240 p.
Patrick Casement savo knygoje „Mokausi iš paciento” aptarinėja tai, kas svarbu kiekvienam psichoanalitikui. Pagrindinė knygos idėja – kaip terapeutas turi atlikti savo darbą, kokios savybės ir metodai tam reikalingi. Pats būdamas terapeutu, jis pateikia situacijų ir seansų pavyzdžių iš savo arba savo kolegų praktikos. Nagrinėdamas įvairius pavyzdžius P. Casement nevengia pristatyti įvairių klinikinių atvejų, tai ir depresija, ir šizofrenija, ir valgymo sutrikimai bei kt. Toliau ->
Santykių šeimoje psichologija. O.Troickaja. 7 dalys. Ru
Trukmė: 8 val. 40 min.
2011 m. 1/7 – Как делают мальчиков.
Как делают мальчиков.
Речь в беседе с психологом ведущего А. Гордона пойдет о том, что воспитанием мальчиков в современной семье чаще всего занимаются женщины. В последние годы увеличивается число мужчин, которые не спешат заводить собственную семью и надолго остаются в родительской. С точки зрения психологии это не случайное совпадение, а взаимосвязанные факты. Toliau ->
Aušra Pundzevičienė
Genovaitė Petronienė
Viltė
Genovaitė Petronienė
Ieva Kašauskaitė
Santykių šeimoje psichologija. O.Troickaja. 7 dalys. Ru
Daugiausia komentuoti per 30 d.