Netiesa, kad dirbantis žmogus neturi laiko žaidimams, o patys žaidimai yra tik laisvalaikio leidimo būdas arba vaikiško elgesio apraiška.
Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės organizacijose, – tai tarpusavio santykių, kurie turi matomą logiką, bet paslėptą reikšmę ir kuriais siekiama kito žaidėjo nesėkmės, rinkinys. Tokių žaidimų rezultatas visada yra laimėjimas ir pralaimėjimas. Darbuotojų žaidimai labai kenkia tarpusavio santykiams ir mažina organizacijos efektyvumą.
Todėl reikia sukurti tokį psichologinį klimatą, kad nebūtų poreikio žaidimams arba jie būtų netoleruojami.
Kasdieniai žaidimai darbo vietoje
“Štai ir sugavau tave”. Šį žaidimą dažniausiai inicijuoja darbuotojas, norintis įrodyti savo pranašumą, profesionalumą. Toks darbuotojas bando įtraukti kitą į veiklą, kuri atrodo kaip natūralūs darbo santykiai, tačiau viskas daroma taip, kad kitam nepasisektų. Kai neišvengiamai suklystama, žaidėjas viešai užsipuola savo partnerį. Toliau ->
Техники транзактного анализа и психосинтеза. Малкина-Пых И.Г.
Книга представляет собой справочное пособие по эффективным техникам психологического консультирования, разработанным к настоящему времени в рамках транзактного анализа и психосинтеза.
В книге также представлены общие стратегии психотерапевтического консультирования, такие, как принципы проведения первичной консультации, вербальные и невербальные средства психотерапевтической работы, и ряд других. Toliau ->
Eric Berne “Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės”
Autorius knygoje „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės” plačiajam skaitytojų ratui pristato bendrus transakcinės analizės principus, atskleidžia ydingų „žaidimų”, kuriais žmonės traumuoja ir emociškai išnaudoja vienas kitą, mechaniką. Pasak E. Berne, žmonių žaidimai yra ritualinės transakcijos arba tarpasmeninio elgesio modeliai, kurie gali būti nuoroda į užslėptus jausmus ar emocijas. Šis veikalas turėjo įtakos milijonams žmonių. Knyga per 40 metų išleista 5 mln. egz. tiražu daugiau nei dešimčia kalbų ir yra populiari tiek neprofesionalų, tiek psichoterapeutų tarpe. Ji padeda suprasti ir koreguoti savo elgesį bei moko atpažinti ir nesivelti į žalingas ir traumuojančias manipuliacijas tarpusavio santykiuose. Toliau ->
Daugelyje vadovėlių ir mokymo priemonių manipuliavimas apibrėžiamas kaip vieno asmens bandymas paveikti kitą siekiant sau naudos. Knygose, žurnaluose ir laikraščiuose dažnai mokoma, kaip apsisaugoti nuo tokio žmogaus ir kaip išvengti panašių situacijų. Vis dėlto manipuliacijos atvejų pasitaiko, ir daugelis mūsų yra tuo nepatenkinti. Ką gi daryti?
Pirmiausia siūlyčiau išsiaiškinti, ką mes turime omenyje sakydami „manipuliavimas“ ar „psichologinis poveikis“.
Reikalas tas, kad griežtas manipuliavimo apibrėžimas aprėpia kone kiekvieną kontaktą tarp žmonių. Apsisaugoti, pasislėpti ar kitaip bandyti išvengti manipuliavimo reikštų atsisakyti bendravimo apskritai. Praktiškai kiekvienas pranešimas turi paslėptą papildomą informaciją. Mūsų bendravimas su aplinkiniais, išskyrus, tarkime, „chamiškumą“ autobuse, dažniausiai yra civilizuotas. Todėl, pasakodama apie manipuliatyvų poveikį, turėsiu omeny būtent paslėptus aspektus – ne išreikštus žodžiais, o išplaukiančius iš situacijos konteksto, platesnius, nei žodinis tekstas. Toliau ->
Ramunė Aleksandravičiūtė
Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės. G.Makarova. Rusų k.
Transakcinė analizė. Irina Letova. Rusų k. 
Gyvenimo scenarijai. G.Makarova. Rusų k.
Pasakų įtaka žmogaus likimo scenarijui. Rusų k. 
Olga Mikėnienė
Daugiausia komentuoti per 30 d.