|
Pradžia » Psichologija » Vyras ir moteris
 Tiek vyrai, tiek moterys valdydami asmeninius finansus gali daryti klaidų. Tačiau egzistuoja klaidos, kurios visų pirma būdingos tik moterims, rašo rusiškasis žurnalas „Forbes“.
Maži tikslai yra svarbesni nei dideli
Mažus „gyvenimo džiaugsmus“ moterys itin dažnai ima vertinti kaip svarbesnius nei didelius finansinius tikslus. Neretai sudarant biudžeto planą susiduriama su tuo, kad moteris gauna pakankamai dideles pajamas, tačiau laisvų pinigų išsikeltų finansinių tikslų įgyvendinimui nepakanka. Ir netgi po mokesčių, investicijų, kreditų optimizavimo tų tikslų neįmanoma pasiekti per užsibrėžtą laiką. Toliau ->
 Egidija Šeputytė – Vatulevičienė
Pasakose gražuolė nesunkiai pamilsta šiurpą keliantį baisūną, prabangoje skendintis princas neišsigąsta pelenės varguoliškumo ir net švarutė išpuikusi princesė neatsispiria murzino kiauliaganio žavesiui. Toliau jie gyvena gražiai ir laimingai… Kaip ten bebūtų, pabaisa galiausiai pasirodo esąs neprastos išvaizdos jaunuolis, pelenė rūmuose virsta princese, o ir puikuolė su kiauliaganiu tampa gražiai derančia pora. Tiesa, širdys viena kiton palinksta dar tuomet, kai veikėjai pasirodo kaip visiškos priešybės, ir tik po to stebuklingai paaiškėja, kad nėra jie tokie jau skirtingi.
O kaip gyvenime? Ar ir jame galioja tas pats dėsnis? Panašu, kad, kaip paprastai ir būna, pasakose neklystama. Toliau ->
 Galbūt užkietėjusios feministės ir nesutiks su manimi ir sakys, jog moterims vyrų nereikia, tačiau daugelis mūsų juk žino, kad be stipriosios lyties atstovų mūsų gyvenimas būtų gerokai prastesnis. Pateikiame 30-ties mielų dalykų sąrašą, dėl kurios mes mylime vyrus:
1. Jie stiprūs ir gali mus pakelti.
2. Jie už mus aukštesni ir gali nukelti knygą nuo viršutinės lentynos.
3. Jie atiduoda mums savo marškinėlius.
4. Jie paduoda ranką, atidaro duris, nuperka šokoladą. Toliau ->
 Ramunė Žumbakienė
Vaiko auklėjimas – viena iš sudėtingiausių gyvenimo užduočių. Kaip žmogui, kurį myli labiau už save, gali kažko neleisti? Ir kaip jam ar jai parodyti, koks yra brangus, tačiau neišlepinti? Sakome: „Meilės niekada nebus per daug.” O jeigu?..
Manau, kad dauguma tėvų, besilaukdami į pasaulį ateinančio vaikelio svajoja apie jį. Iš pradžių spėlioja jo lytį ar į ką jis bus panašus, bando įsivaizduoti, ką ir kaip su juo veiks jam augant, lanko pasiruošimo gimdymui ir naujagimio priežiūros kursus. Tai -nuostabus gyvenimo etapas, kupinas laukimo ir malonaus rūpesčio. Tačiau, kad ir kiek buvo ruoštasi, susijaudinimas, nepasitikėjimas savimi užklumpa netikėtai, prasidėjus pirmiems sąrėmiams, kai vaikutis jau duoda žinią: „Aš ateinu!”. Nepaisant visų gimdymo skausmų ir sunkumų, vos tik paėmę mažylį ant rankų suvokiate, kad nieko nuostabesnio gyvenime iki šiol neturėjote. Tai – jūsų vaikas, didžiausia brangenybė visam gyvenimui. Šią akimirką pabunda motiniški ir tėviški instinktai, jūs jaučiate savyje begalinį ryžtą padaryti dėl šio žmogučio viską, kad įrodytumėte jam savo meilę. Toliau ->
 Genovaitė Petronienė
Karštos diskusijos šiuo klausimu tęsiasi nuo neatmenamų laikų. Vieni, o tokių dauguma, mano, kad vyras ir moteris niekada nebūna tik draugais, nes jų fizinis skirtingumas visuomet sukelia mažesnį ar didesnį potraukį, ir nors pats žmogus gali jo pilnai nesuprasti, kai pasitaiko tinkama proga, tai gali būti realizuota. O kiti į broliškus – seseriškus santykius žiūri visiškai ramiai, ar net labiau linkę bendrauti su kitos lyties žmonėmis, nes daugiau jais pasitiki ir mano, kad dėl skirtybių bendravimas tampa turtingesnis ir įdomesnis. Bet ypač aštri ši problema tampa, kai vienas iš poros užmezga ar nuolat palaiko draugiškus santykius su kitos lyties žmogumi. Toliau ->
 Genovaitė Petronienė
Kai kurių inteligentiškų žmonių meilės istorijos labiau primena karą ir beprotybę, negu sutarimą ir gerovę. Ilgam įklimpstama į santykius, kurie, nors turi gerų pusių, bet blogosios pusės peržengia visas ribas- keršydami vienas ar abu partneriai gali vienas kitą išduoti, primušti, kol galiausiai iškyla grėsmė gyvybei.
„Sūnus išsilavinęs, bet geria. Jau porą metų nedirba, aš jį išlaikau. Paskutiniu metu tapo dar ir agresyvus. Turi draugę – ne gatvinę, o gydytoją, – bet sutaria kaip šuo su kate. Prieš savaitę susimušė, dabar ji turi „biuletenį“, gydosi. Toliau ->
 Viltė
Visi esame sutikę gyvenime žmonių, kurie yra valdingi, visada “žino”, kaip turi elgtis kiti, neįsiklausydami į kito žmogaus poreikius. Jie tiesiog “žino”, kaip reikia, kaip turi būti ir reikalauja aklo paklusnumo. Pasipriešinimas kelia jiems susierzinimą, pyktį, net agresiją. Nelengva, jei pasirenkame gyvenimui tokį žmogų, bet ar tokie jau piktybiški jie “blogiukai”? Ar jų noras valdyti yra vidinės įtampos išraiška, ar nežabota energija ir veiklumas?
Yra žmonių, kuriems meilės išraiška – tai pančiai ir pareigos, kito žmogaus limitavimas ir ribojimas, jo valdymas. Tai neturi nieko bendro su dvasiniais ryšiais, besąlygiška meile ir partneryste. Toks savininkiškumas – žmogaus nebrandumo požymis, nemokėjimas kurti santykių. Negalima jausmo vadinti meile, jei norime kažko tik sau. Kiekvienas žmogus turi ir nusistato savo gyvenimo kriterijus, todėl keista reikalauti, kad jam būtų svarbesni kito žmogaus gyvenimo kriterijai, nors ir labai artimo. Toliau ->
 Jūratė Smailienė
Viename žurnale perskaičiau įdomų B.Berlinskaitės rašinį „Vienišas ir… laimingas”. Tema tokia svarbi, kad panorau padiskutuoti. Neskaičiusiems pasiūlysiu trumpą rašinio santraukėlę.
Nesukurti šeimos – nereiškia pasmerkti savęs vienatvei ir liūdesiui, tai reiškia suteikti sau galimybę užmegzti daugiau įdomesnių socialinių ryšių. Šeima nesąs raktas į laimę ir gerovę. Vienišiams paprasčiau siekti saviraiškos, nes nereikią savo darbo ir pomėgių su niekuo derinti. Toliau ->
|
|
|
Daugiausia komentuoti per 30 d.