Filosofijos profesorius stovėdamas auditorijoje prieš savo studentus, paėmė penkių litrų stiklainį ir užpildė jį akmenimis. Kiekvienas akmuo buvo ne mažiau kaip trijų centimetrų skersmens. Baigęs jis paklausė studentų, ar dabar stiklainis pilnas?
– Taip, pilnas, – atsakė studentai.
Tada jis atidarė džiovintų žirnių pokelį ir supylė visą jo turinį į tą patį stiklainį ir kiek papurtė. Žirniai užpildė visus tarpus tarp akmenų. Dar kartą, profesorius paklausė studentų ar stiklainis pilnas?
– Taip, pilnas, – atsakė studentai.
Tada jis paėmė dėžę pilną smėlio ir supylė visą jos turinį į tą patį didelį indą. Žinoma, smėlis visiškai užpildė esamą stiklinio indo erdvę. Toliau ->
|
||||
|
Vienas ar vienišas? Mąstydamas apie vienatvę prisimenu skirtingus žmones: vienuolį, vienkiemyje gyvenantį senuką, tikslus realizuojantį verslininką, studentą, intensyviai besiruošiantį Didžiajam Gyvenimui…
Buvo tamsu. Lijo. Vienišas keleivis vos spėjo paskubomis įšokti į jau pradėjusio važiuoti traukinio vagoną. Jis bėgo nuo savo praeities, nuo savo prarastos meilės, bėgo tikėdamasis palikti visa tai praeityje. Užmiršti visa tai.
Tą dieną, kaip tyčia, visi iš mokytojo norėjo sužinoti tik vieną dalyką: kas bus po mirties.
|
|
|||
|
© 2012 Profesinės saviugdos klubai / Vitoldas Masalskis / info@saviugdosklubai.lt - Visos teisės saugomos. 124 queries. 0.614 seconds. |
||||
Oleg Kovrikov
Robertas Girčys
Nežinomas autorius
Daugiausia komentuoti per 30 d.