Kas tai yra kūno kalba, daugelis esame girdėję. Įvairiuose seminaruose bei kursuose, kuriuose mokoma bendravimo meno subtilybių, raginama atkreipti dėmesį ne tik į tai, ką kalba pašnekovas, bet ir į tai, ką jam bekalbant veikia jo kūnas – judesius, įvairius gestus, laikyseną, veido išraišką, akių judesius ir pan., taip pat ir į balso charakteristikas. Kam viso to gali prireikti?
Nagi tam, kad galėtume geriau suprasti, kas iš tiesų vyksta žmonių, su kuriais tuo metu bendraujame, galvose – t.y., ką jie galvoja, ką jaučia, kokiais požiūriais vadovaujasi, ir ar tai, ką sako, yra tikrai tai, ką jie ir nori pasakyti. Kad mintys bei emocijos ir kūnas yra tarpusavyje susiję, tikriausiai abejonių nekyla – štai iš susitikimo su klientu grįžo kolega: iš jo nuleistų pečių, surauktos kaktos ir „nukabintos nosies“ suprantame, kad jam atrodo, jog susitikimas nepavyko ir jis jaučiasi prastai; o štai po pokalbio su vadovu į kabinetą tiesiog įskrenda bendradarbė, ji šypsosi ne tik lūpomis – visu veidu, ir net klausti nereikia, kokį atlikto darbo įvertinimą ji išgirdo, ir ar tas įvertinimas jai yra svarbus. Toliau ->
Važiuojame automobiliu. Smagi diena – visi šnekučiuojamės. Greitis – kaip priklauso, diržai užsegti, lempos įjungtos. Bet policija vistiek sustabdo. Vairuotojas atidaro langą, sveikinasi su pareigūnu,… ir aš girdžiu staiga visiškai pasikeitusį jo balsą – drebantį ir netvirtą. Negana to, jo ir rankos kuo aiškiausiai dreba, o pirštai vos sugraibo dokumentus. “Draudimas? Koks draudimas? Aaaa, taip taip, yra…”, - jis surezga kažkokį nerišlų sakinį besirausdamas nedideliam segtuve ir traukiodamas vieną po kito visai nereikalingus senus popiergalius – autoserviso reklama, grotuvo instrukcija…na, jau net aš nuo užpakalinės sėdynės matau tą draudimo polisą! Galiausiai kelių policininkas mandagiai atsisveikina, palinki gero kelio ir nueina sau. O vairuotojas vis dar menkai koordinuotais judesiais bando susidėlioti į vietas savo popierius. Toliau ->
Konsultantai, dirbantys verslo mokymų ir konsultacijų srityje, mėgsta tokį vieną žaismingą kalambūrą, jie sako: dauguma žmonių kažką dirba, bet yra tokių, kurie nemoka arba nenori dirbti, taigi, jie eina vadovauti ir tampa vadovais; tačiau vadovais irgi gali būti ne visi, kas tik nori – kai kurie nesugeba vadovauti arba nenori daryti net ir šito, taigi, jie tampa konsultantais…
Juokai juokais, bet iš tiesų juk ne vienam kyla klausimas, kodėl pas mus save vadinančių konsultantais pastaraisiais metais atsirado taip daug, ką jie veikia ir kiek tai, ką jie kalba, iš tiesų yra vertinga. Juk natūralu, kad, lektoriaus, vedančio seminarą apie sėkmę, taip ir norisi paklausti: „O kaip tu pats, jei jau viską taip žinai, susitvarkei savo karjerą ir gyvenimą?“ Toliau ->
Užeina karta žmogus pas pažįstamą ir girdi jį kalbant telefonu. Nenorėdamas trukdyti prisėda šalia luktelti kol tasai pabaigs pokalbį. Tai buvo tipiškas pardavimo pokalbis.
-Laba diena. Esu vejos prižiūrėtojas. Ar jus nedomintų mano paslaugos?
Kantriai ir ramiai išklauso atsakymą. Kalba toliau:
-Supratau, kad yra kas pas jus tvarko veją. Bet ar jūs esate patenkintas jo darbu?
Išklauso atsakymą. Ramiai be jokio nusivylimo šešėlio balse tęsia:
-Aišku. Ačiū už pokalbiui skirtą laiką. Geros dienos. Toliau ->
Kur dėti susikaupusį ir neapleidžiantį nerimą?
Kas tie ekstremalai?
Tikrosios gyvenimo rizikos mėgdžiojimo prasmė.
Žmonėms patinka žaisti. Suaugusiems. Ir visą laiką norisi “kažko daugiau”. Kodėl? Nes norime atbukinti savo nerimą. Ilgą laiką tradicinis nerimo įveikimo įsivaizdavimas ko gero buvo toks – ramiai sėdžiu, atsipalaidavęs, gal būt medituoju. Žodžiu, visiška ramybė, tyla. Paskutiniais dešimtmečiais tai tapo itin aktualu, nes vis daugiau žmonių ėmė jausti nerimą – dėl įtempto darbo, meilės ir šilumos stygiaus, dėl ateities, dėl tarpusavio santykių, galų gale – milžiniško informacijos srauto. Ir žmonės atrado naują (seną?) būdą įveikinėti nerimą – pasirodo, nerimastį įveikti padeda stiprūs potyriai.
Kartais atsipalaiduoti galima įsitempiant. Toliau ->
Eglė Masalskienė
Lordas Baironas – biografija. En
Eglė Masalskienė
Eglė Masalskienė
Musė (dzen – multfilmas)
Nežinomas autorius
Vilma Kuzmienė, psichoanalitinė psichoterapeutė
Vidurinio amžiaus krizė. A. Kedrov. Ru
Daugiausia komentuoti per 30 d.