Marškiniai – vyriškos fantazijos paletė

Giedrius Drukteinis
Marškiniai yra bene seniausias žmonijos rūbas. Vilkimi jau beveik dešimt tūkstančių metų, jie tapo tarsi antrąja mūsų oda, tokiu artimu drabužiu, kuriuo net ir folklore atsisveikinama paskutiniuoju, prisiminkite: „pralošė paskutinius marškinius“, „paskutinius marškinius atiduotų“, „išbėgo į gatvę vienmarškinis“ ir t.t.
Nes marškiniai per dieną išbūna prigludę prie mūsų kūno kur kas ilgiau, nei kostiumas ar kaklaraištis. Ir marškinių, beje, mes perkame kur kas daugiau, nei kitų rūbų (išskyrus apatinius) – Vakaruose kažkas nepatingėjo suskaičiuoti, kad per savo gyvenimą džentelmenas vidutiniškai įsigyja per 500 porų marškinių. Nes marškiniai – turbūt pati dėkingiausia mūsų aprangos erdvė vaizduotei pasireikšti. Toliau ->

Kam buvo išrasti aprangos kodai?

Giedrius Drukteinis

Aš dar pamenu tuos laikus, kai Lietuvoje vėl atsirado paslaptingas terminas „aprangos kodas“, minimas kvietimuose į užsienio ambasadų Vilniuje atidarymus. Kaip magiškai tada atrodė ant brangaus popieriaus aukso raidėmis įmantriai išrantyti tokie nematyti simboliai kaip A5, RSVP ar s.t. ! Žinoma, anuomet jokie užsienio atstovai neypatingai ir tikėjosi, kad vakarykščiai sovietiniai autoritetai turės smokingus, jau nekalbant apie frakus – kurgi ne, jei net pats Lietuvos užsienio reikalų ministras mūvėjo baltas kojines su kostiumu! Toliau ->

Džentelmeniškų manierų meniu

Giedrius Drukteinis

Kažin, ar įmanoma dar ką nors pridurti apie padorų elgesį restorane ar valgymo manieras prie to, kas jau aprašyta šimtus kartų? Tie, kuriems patinka žodis „etiketas“, per visą lietuviškos spaudos gyvavimo istoriją jau spėjo subombarduoti mūsų sąmonę pamokymais ir patarimais, kaip elgtis prie stalo. Savaime suprantama, Jūs jau žinote, kada privalu ir kuria ranka naudoti kurį stalo įrankį, žinote, kad nevalia laikyti peilį taip, kaip laikote tušinuką, o – šakutę kaip kastuvą arba šaukštą. Nevalgote nuo peilio, atitraukiate damai kėdę ir t.t. Viskas aišku, nuostabu, elementaru ir… teoriška.
Nes realybė niekada nebūna tokia, kokią ją norėtųsi matyti. Ir, anot Merfio dėsnių, jei kas nors gali atsitikti blogo, tai būtinai ir atsitiks. Toliau ->

Verslo dovana: kaip nesuklysti?

Evelina Povilaitytė

Posakis „Mažos dovanėlės stiprina draugystę“ – išmintingas. Diplomatai ir politikai jaučiasi išvarginti privalomo ceremonialo, tačiau verslininkai verslo dovanas laiko svarbiu bendravimo su partneriais elementu.
Verslo pasaulyje nenyksta tradicija svarbiomis progomis pamaloninti partnerius dovanomis, nors tai nėra privaloma. Pavyzdžiui, politikai ir diplomatai linkę nesureikšminti dovanų, mat šios jau yra tapusios formaliu dėmesio rodymu, įrašytu į protokolą. Ir vieni, ir kiti rinkdami verslo dovanas stengiasi, kad jos atskleistų Lietuvos išskirtinumą, ir taip siekia pristatyti šalį kitų pasaulio valstybių atstovams. Paklausti apie originalių dovanų paieškas visi pripažino, kad dviračio išrasti nebando. Toliau ->

Akiniai – šiandienos riterių antveidžiai

Giedrius Drukteinis

„Kai užsidedate tamsius akinius, visas likęs pasaulis lieka šešėlyje“, – prieš keliasdešimt metų teigė vienas dainininkas, kvietęs tuometinį jaunimą „nušluoti supuvusią sistemą“, tačiau pats šiuo metu gyvenantis rūmuose. Nepaisant tokio prieštaravimo tarp jo žodžių ir darbų, manau, dabar jau persenęs rokeris buvo teisus.
Akinių gamintojai nuolat pabrėžia, kaip jų gaminiai apsaugo nuo ultravioletinių spindulių. Tai svarbu, be abejo. Tačiau renkantis akinius, pripažinkite – Jums į tai visiškai nusispjauti. Nes nešiodami tamsiais akiniais mes spjauname į aplinkinius. Į svetimas akis ir nuomones. Bet nereikia pamiršti – jei jau spjauni į aplinkinius, tai geriau tai daryti stilingai… Toliau ->

Kaip turi, o ir gali atrodyti tikras vadovas

Giedrius Drukteinis

Jau seniai žinoma, kad tinkama apranga paverčia vyrą tikru vyru. Bet ar tinkama apranga paverčia tikrą vyrą tikru vadovu? Nes tai, kad vilkite juodą aptemptą megztinį, mėlynus džinsus ir baltus sportbačius, dar nereiškia, kad jau esate Steve Jobsas. O ir tai, kad pasirišate kaklaraištį ar užsisegate nepigų laikrodį, nebūtinai pelno Jūsų pavaldinių pagarbą ar baimę.

Apie įvairius vadovavimo kolektyvui/įmonei stilius ar manipuliavimą pavaldiniais prirašyta nemažai knygų. Tačiau absoliuti dauguma literatūros apie vadovo aprangą pastaruosius dvidešimt metų nuolat ir nuobodžiai kartoja tuos pačius supelijusius stereotipinius patarimus: „vilkėk kostiumą“, „privalai būti tvarkingai susišukavęs“, „tavo aksesuarai turi atitikti tavo statusą“ ir pan. Toliau ->

Megztas stilius

Giedrius Drukteinis

Ne kiekvieno džentelmeno rūbinėje galima aptikti peteliškę, skrybėlę ar lakuotus štibletus, tačiau kiekvienas mūsų neabejotinai turi tokią aprangos detalę, kaip megztinis. Su mumis nuo vaikystės iki pat gilios senatvės – megztinis yra amžinas – ir retą kurį malonumą galima taip ištampyti, kaip šį drabužį. Net jei kasdien nešiodamas kostiumą ir marškinius, Jūs taip prie jų taip pripratote, jog jaučiatės juose patogiai, vis tiek neišvengiamai ateina laikas, kai norisi tokią aprangą pakeisti į patogų ir šiltą megztinį.
Žinia, dizaineriai dar nėra nuėję taip toli, jog siūlytų megztiniu pakeisti ir smokingą ar kostiumą. Toliau ->

Kostiumo prasmė

Giedrius Drukteinis

Nesuklysiu teigdamas, jog dauguma vyrų nešioja drabužius tam, kad pridengtų savo nuogą kūną. Dauguma likusių – tam, kad turėtų kišenių reikalingiems daiktams susidėti. Tačiau tikras kostiumas yra šiek tiek daugiau, nei vien kišenių sistema pridengianti Jūsų kūno gėdą…
Vyro kūnas reprezentuoja jo karmą ir likimą. O kostiumas iš esmės reiškia tai, kuo vyras turėtų būti – savo idealais, savo svajonėmis ir geresnio pasaulio vizija. Aišku, daugeliu atvejų vyrai nešioja kostiumus kaip uniformą, tai galų gale laikoma “padoriu rūbu”. Deja, tai ir vėl masių požiūris. Asmenybė vilki savo kostiumą siekdamas išsiskirti virš minios, pademonstruoti savo žmogiškąjį potencialą. Toliau ->

1 iš 3123

Archyvai

Kalendorius

Gegužės 2012
P A T K P Š S
« Bal    
 123456
78910111213
14151617181920
21222324252627
28293031