Kadaise Gajus Lalibertė grojo akordionu, vaikščiojo kojokais ir rijo ugnį, o šiandien jis yra vienos didžiausių kultūrinio Kanados eksporto bendrovių „Cirque du Soleil“ vykdomasis direktorius.
Grupės gatvės artistų 1984 metais įkurto cirko pristatymus yra matę 40 mln. žmonių 90 pasaulio miestų.
Mažiau nei per 20 metų „Cirque du Soleil“ ėmė gauti tokias pajamas, kokių pasaulio cirko industrijos lyderiai – „Ringling Bros.“ ir „Barnum & Bailey“ – siekė daugiau kaip šimtą metų. Toliau ->
Sakoma: neklysta tik tie, kurie nieko nedaro ir nesprendžia. Ar iš tiesų taip yra? Argi abejingumas, baimė ką nors daryti ar paprasčiausias tingumas nėra didžiausia gyvenimo klaida?
Valstybinės įstaigos tarnautojas privalo priimti sprendimus kuriančius gėrį kitiems. Bet jeigu to tarnautojo prioritetas yra jis pats, tai kaip jo sprendimai gali būti geri kitiems? Ar apskritai įmanomi sprendimai, besąlygiškai trokštant gero kitam? Kas tai gali daryti, jeigu atrodo kad toks elgesys prieštarauja žmogaus prigimčiai? Ar tai reiškia, kad politikai ir valstybinės įstaigos pasmerktos nuolat apgaudinėti visuomenę, kad dirba jos labui? Toliau ->
Visi norintys imtis verslo ar tinkamai vadovauti pavaldiniams žino, jog įgimtų lyderio savybių neužtenka. Žinios, patirtis yra bene svarbiausi indikatoriai tiksliam organizacijos pulsui išlaikyti. Geriausiai jas „imti“ iš skirtingų šaltinių ir lipdyti savo kompetenciją iš įvairių sričių.
Norėčiau orientuotis į japonų kultūrą ir senąsias tradicijas išskleisti per šiuolaikinio vadovo prizmę. Dauguma tendencijų galima pritaikyti kuriant organizacinę kultūrą europietiškoje įmonėje bei lavinant individualų vadovo mąstymą. Toliau ->
Kiekvienas verslo vadovas žino, kad rinka yra panaši į karo lauką. Jame vyksta mūšiai dėl gero vardo, pripažinimo ir svarbiausia – dėl pelno.
Tačiau neretai rinka apžvelgiama iš gana „sausos“ ekonominės pusės. Juk tai sistema, kurioje pagrindinį vaidmenį vaidina ne kas kitas, o pats žmogus. Tad gal verta pažvelgti giliau?
Maždaug prieš šešis amžius Japonijos kardo meistrai stengėsi perprasti kovų meną. Tai nebuvo tik paprastas mokėjimas valdyti ginklą. Tai buvo atskira filosofija. Toliau ->
1897 m. italų ekonomistas Vilfredas Paretas atrado modelį, kuris padėjo suformuoti šiuolaikinį pasaulį. Ką šis italų ekonomistas atrado?
Tuo metu jis nagrinėjo turto ir pajamų modelius XIX amžiaus Anglijoje. Jis pastebėjo, kad jo pavyzdžiuose didžioji dalis pajamų ir turto tekdavo nedidelei daliai žmonių. Galbūt tai nieko nestebino.
Tačiau jis pastebėjo dar vieną svarbų faktą. Vilfredas Paretas pamatė, kad egzistavo nuolatinis matematinis santykis tarp žmonių proporcijos ir tarp turto, kurį jie turėjo. Toliau ->
Jų nuotraukos puošia prestižiškiausių verslo leidinių viršelius. Jie atsiduria „Forbes“ sudaromuose sėkmingiausių verslininkų sąrašuose. Verslo guru ir analitikai liaupsina jų bendroves ir skatina sekti jų pavyzdžiu.
Tai kas gi turi atsitikti, kad tokie verslininkai taip skaudžiai suklystų ir žlugtų? Kaip paaiškinti jų „paslydimą“ lygioje vietoje? Kiekvienąsyk stambiai ir klestinčiai įmonei bankrutavus ar patyrus didelių nuostolių ieškoma įvairiausių priežasčių, kartais keliamos net absurdiškos teorijos.
Vadovai kaltinami nenumatę ateities, vadinami kvailiais, kaltinami nevykdę pasirinktos strategijos, nesugebėję vadovauti, ar tiesiog tapę sukčiais. Deja, visos šios teorijos yra tokios pat tikėtinos kaip sniegas vasarą. Toliau ->
Aleksandras Pometko
Almantas Stankūnas
Daiva Bosienė
Daiva Bosienė
Mindaugas Biveinis
Kasparas Dapšys
Daugiausia komentuoti per 30 d.