Kartą su draugais užsukome pas vieno iš jų bičiulį. Kažkada jau buvau jį mačiusi ir žinojau, kad tai – įdomus, kūrybingas ir kupinas entuziazmo žmogus. Jo namuose tuomet praleidome gerą pusdienį, taigi, spėjau ne tik susipažinti, bet ir „paatvirauti“ taip pat ir su jo drauge (pavadinkime ją Rasa), kuri, kaip ir jis (tarkim, Tomas), tryško energija ir žavėjo įdomiais sumanymais.
„Puiki pora“, – pamaniau, kaip ir daugelis, geriau jų nepažįstančių, – „jie taip tinka vienas kitam.“ Juk iš tiesų – abu savarankiški, turintys savus verslus, abu dievinantys savo darbą, abu sportiški ir aktyvūs ir, galiausiai, abu turintys net ir tą patį hobi, kurio dėka, beje, ir susipažino… Apie tą pažintį, kol kiti tvarko reikalus, begeriant arbatą su Rasa ir įsišnekame. Toliau ->
Moterų ir vyrų santykių tema – neišsemiama. Ta proga – graži iliustracija, kaip gali transformuotis “priežasties – pasekmės dėsnio” suvokimas esant santuokai su stažu…
1. Vyras vėlai pareina į namus. – Meilužę įsitaisei, paleistuvi?!
2. Anksti pareina i namus. – Gal aš už tave dirbsiu, veltėdi?!
3. Daug dirba. – Reikėtų pažiūrėt, ką tu taip dirbi!
4. Mažai dirba. – Šeimos negali išmaitint, išsigimėli!
5. Mažai uždirba. – Iš tavo atlyginimo net katė neturi kuo šikt!
6. Daug uždirba. – Įsivaizduoju, kiek tu nuo manęs nusuki, kai tiek uždirbi!
7. Daug gauna, bet mažai dirba. – Nemaniau, kad teku už bandito! Toliau ->
Motyvacinė kalba. Ištrauka iš filmo “Boiler room”.
“Dirbdami mūsų įmonėje savo pirmą milijoną jūs užsidirbsite per trejus metus. Klausimas ne tame ar jūs užsidirbsite milijoną. Klausimas tame, kiek kartų jūs uždirbsite milijoną. Manote aš juokauju? Toliau ->
Skaitydama gerai žinomo šiuolaikinio rašytojo Paulo Coelho „Alchemiką“, gerai įsidėmėjau ne tik jo pagrindinio herojaus, jauno vaikinuko, kelionę beieškant savojo lobio, bet ir arabų pirklio, pas kurį šis jaunuolis beveik metus dirbo, svajonę apie savąją kelionę. Krištolo dirbinių krautuvėlės šeimininkas savo laikinam pagalbininkui papasakoja, jog nuo pat jaunystės labai nori nuvykti į Meką. Tik jam vis esą trūksta arba laiko, arba pinigų.
Jis jau seniai viską kuo tiksliausiai apgalvojęs, iki menkiausių smulkmenų, ir taip tiksliai, kad vaizduotėje gali ne tik matyti paveikslus, jo laukiančius šventajame musulmonų mieste, bet ir girdėti garsus, kuriuos skleidžia maldininkų minia, užuosti kvapus, jausti padais kiekvieną akmenėlį beeinant aplink šventą akmenį. Toliau ->
Kai prieš kurį laiką su bičiule aptarinėjome jos konfliktą su kirpėja, nepataisomai sugadinusia šukuoseną, kalbėjomės ir apie tai, ką reiškia pozityvus mąstymas. Galiausiai mano bičiulė neapsikentusi tiesiog vidury sakinio mane pertraukė: „Bet juk aš seniai tai žinau, dar močiutė mane mokė – nėr to blogo, kas neišeitų į gera. Anokia čia išmintis… Reikia tik išvardinti viską, sąžiningai viską – ir blogus, ir gerus dalykus, kuriuos atnešė tas negeras įvykis, o po to
geruosius apvedžioti raudonai, kad ryškiau matytųsi“. Toliau ->
Eglė Masalskienė
Daugiausia komentuoti per 30 d.