Trumpa psichologinės asmenybės tipologijos istorija

(pagal O.Kroeger ir J.M.Thuesen)

Psichologinės tipologijos istorijos pradžia siekia maždaug 30-uosius XX a. metus, kai šveicarų psichiatras Karlas G.Jungas pastebėjo, kad tam tikru būdu (ar stiliumi) žmonės elgiasi ne atsitiktinai, o kad tai yra nulemta tam tikrų jų turimų savybių. Žmonių elgesį juk galima numatyti, taigi, vadinasi, jį galima ir klasifikuoti! Tokios K.G.Jungo mintys buvo nesuprantamos daugeliui jo kolegų, kitų psichiatrų, kadangi jo pasiūlytos kategorijos ir sąvokos buvo grindžiamos ne psichopatologija, kaip kad buvo įprasta tuo metu. Jungas teigė, kad žmonės elgiasi taip skirtingai, nes naudojasi skirtingais prioritetais, ir kad šie paaiškėja jau labai anksti vaikystėje, tapdami pagrindu formuotis mūsų individualumui.

Jungas sakė, kad šie psichologiniai prioritetai nulemia mūsų simpatijas bei antipatijas tam tikriems žmonėms, veiklai ir įvykiams viso mūsų gyvenimo eigoje. Pagrindiniai Jungo teiginiai išdėstyti jo knygoje „Psichologiniai tipai“, parašytoje 1923 metais. Ši knyga buvo parašyta ne masiniam skaitytojui, o orientuota daugiau į psichiatrus, taigi, jos kalba buvo sunkiai suprantama neprofesionalams. Pats Jungas toliau ir nebevystė savo pradėtos tipologijos teorijos. Tačiau, daugelio vėlesnių kartų mokslininkų manymu, Jungo ir jo pradėto darbo laimei, šiais jo darbais netrukus susidomėjo dvi moterys, visai ne psichiatrės ir ne psichologės pagal savo išsilavinimą. Viena jų, Katherine Briggs, nepriklausomai nuo Jungo dar XX a. pradžioje ėmėsi klasifikuoti žmones remdamasi jų gyvenimo stiliumi. Kitaip sakant, ji taip pat pastebėjo, kad skirtingi žmonės skirtingai žiūri į gyvenimą. Kai 1923 m. buvo publikuoti K.G.Jungo darbai, K.Briggs nutraukė savo tyrinėjimus ir ėmėsi kruopščiai studijuoti tai, ką buvo atradęs Jungas. Vėliau prie šio darbo prisijungė ir nepaprastai talentinga jos duktė Isabel Briggs Myers. Daugelį metų jos abi paskyrė Jungo pasiūlytų asmenybės tipų tyrimo metodų tobulinimui. Jau prasidėjus antrajam pasauliniam karui, stebėdamos, kaip skirtingai sudėtingom sąlygom elgiasi ir jiems lig tol nebūdingas užduotis atlieka įvairūs žmonės, Briggs ir Briggs-Myers nusprendė sukurti psichologinį instrumentą, kuris galėtų paaiškinti individualius žmonių skirtumus. Taip atsirado „Myers-Briggs tipų indikatorius“ (MBTI), kuris buvo skirtas nustatyti individualiems žmonių prioritetams. Be to, šios abi moterys rašė apie savo (ir K.G.Jungo) atradimus masiniam skaitytojui suprantama kalba – taigi, išpopuliarino tipologijos idėjas. Dabar daug autorių vysto šią teoriją toliau, jos pagrindu kuria testus ir klausimynus, taiko tipologijos principus šeimos, bendravimo, ugdymo, darbo, organizacijų ir kitose psichologijos srityse.