Lietuvoje konsultuojamoji psichologija dar tik įgauna pagreitį savo įvaizdžio ir paklausumo prasme. Labiausiai čia išsiskiria didmiesčiai – Vilnius ir Kaunas, bet ir kituose miestuose veiklą vykdyti pradeda vis didesnis skaičius specialistų, kas įrodo tokių paslaugų paklausą. Taigi, galima pasakyti, kad lietuviai pradeda suprasti psichologinio konsultavimo teigiamą naudą. Bet ko gero net ir šių žmonių tarpe apie psichologą mąstoma kaip apie specialistą, kuris gali padėti tik tuomet, kai kažkokie sunkumai pasidaro nebepakeliami.
Todėl tokie žmonės nustebs sužinoję, kad psichologas gali padėti ne tik tada, kai gyvenimas pažeria nepakeliamų sunkumų. Psichologas pasitarnauja ir kitose situacijose.
Lyderystė
Niekam neturėtų būti paslaptis, kad nemažai pasaulio lyderių ir įžymybių turi savo asmeninius psichologus. Ir taip yra ne todėl, kad jie visi turi sutrikimų ar išskirtinių problemų. Psichologai šiems žmonėms reikalingi labiau kaip būtinų įgūdžių gludintojai. Lyderystė – vienas tokių įgūdžių.
Psichologai savo studijų ir teorinės praktikos metu nuodugniai analizuoja lyderystė, skirtingus jos tipus ir įvairias lyderių charakterio, asmenybės ir psichologijos bruožus. Tai leidžia šiems specialistams konsultuoti savo klientus šia tema, pasiūlyti mokslu pagrįstų patarimų, rekomendacijų ir pratimų.
Motyvacija
Nesvarbu koks yra jūsų tikslas, bet motyvacijos niekada nebūna per daug. Labiau priešingai – mes visi susiduriama su motyvacijos trūkumu. Kaip ir lyderystės klausimas, taip ir motyvacijos tema yra viena tų, kurių analizei psichologai paskiria nemažai laiko, todėl gali pasiūlyti įvairių požiūrio kampų ir mąstymo būdų, kurie neleis jums prarasti motyvacijos.
Komunikacija
Ne visi mes mokame komunikuoti vienodai gerai. Kartais tai gali būti paviršutiniška problema, lengvai pataisoma mažomis korekcijomis (akių kontaktu, kūno kalba…), o kartais tai gali būti kažkas labiau rimto. Bet ir vienu, ir kitu atveju psichologas gali pasitarnauti sprendžiant komunikacijos problemas. Na nenuostabu, visgi psichologo darbas yra grįstas komunikacija!
Emocinis intelektas
Aplinkinių žmonių, jų neverbalinės kalbos suvokimas, tinkamas situacijų vertinimas ir adekvačios reakcijos, kaip beje ir komunikacija, yra tarpasmeninių santykių pamatas. Visa tai galima apibūdinti emocinio intelekto sąvoka. Psichologas gali padėti ne tik kai pasireiškia ryškus emocinio intelekto trūkumas, bet ir kai tiesiog norima geriau suvokti kitus žmones, geriau įvertinti įvairias situacijas ir tinkamai į jas reaguoti visų pirmiausia emociškai.
Atmintis
Gali pasirodyti, kad atmintis yra susijusi išimtinai su mūsų biologija, kad tai yra kažkas „įgimta“, bet tai nebūtų visa istorija. Psichologiniai trukdžiai gali neleisti pilnai atsiskleisti mūsų atminčiai kaip beje ir kitiems mūsų kognityviniams procesams. Psichologas turi įgūdžių padėti geriau susikaupti, geriau sukoncentruoti dėmesį ir išvengti pašalinių trukdžių dėmesio nukreipimo. Tai – naudinga net ir neturint ryškių atminties sutrikimo ženklų.
Produktyvumas
Labai daug to, kas jau buvo pasakyta ir to, ko dar nepasakėme, galima suvesti į žodį „produktyvumas“. Labai daug to, ką psichologas daro ir kaip jis pasitarnauja savo klientams, kai jie neturi ryškių psichinių sutrikimų ir kreipiasi ne dėl to, gali apibūdinti naudojant „produktyvumo didinimo“ sąvoką. Nuo motyvacijos, iki atminties – produktyvumo didinimas yra viena pagrindinių psichologo funkcijų, kai jis nesprendžia psichinių savo klientų sutrikimų klausimo.